Oiledixin

 

Įtampa darbe yra antroji po nugaros skausmų dažniausiai sutinkama Europos Sąjungos (ES) piliečių sveikatos problema. Ji kamuoja vidutiniškai kas trečią dirbantįjį. ES streso demonai besisukiojantys darbovietėse kainuoja nemažai. Skaičiuojama, kad dėl įtampos padarinių, tokių kaip nuovargis, nervingumas, mažesnis darbo našumas, Sąjungos narės kasmet praranda mažiausiai 20 milijardų eurų.

 

Lyg tylioji gyvatė, stresas gali apnuodyti gyvenimus ir sujaukti protus. Nei priešnuodžiai, nei maldos ar užkalbėjimai čia nepadės. Norint nugalabyti dvigalvį slibiną reikia žinoti kokią įtaką stresas daro mūsų kasdieniams sprendimams.

Fiziniai negalavimai

Nors stresas yra natūrali organizmo gynybinė reakcija į išorės dirgiklius, o nedidelė įtampa gali būti net naudinga, ilgalaikio streso padariniai yra rimti fiziniai negalavimai ir sunkiai įveikiami susirgimai.

Atsidūrus įtemptoje situacijoje antinkščių liaukos išskiria streso hormonus, jie išplinta po kūną ir sukelia organų funkcijų pakitimus. Tai lyg išgyvenimo inkstinto duota komanda organizmui susitelkti. Todėl širdis pradeda plakti greičiau ir stipriau, gilėja kvėpavimas, kraujyje didėja gliukozės kiekis. Šis instinktas padėdavo mūsų protėviams išgyventi pavojingose situacijose. Įsivaizduokime kaip sutrinka organų veikla, jeigu organizmui tokią būseną reikia išgyventi nuolat. Juk net Heraklis turėjo pietų pertraukas.

Mokslininkai teigia, kad ilgalaikis stresas yra tiesiogiai susijęs su širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ligomis, virškinamojo trakto sutrikimais. Taip pat buvo pastebėta, kad ilgalaikis stresas gali sukelti tokias odos ligas kaip dilgėlinė, žvynelinė, aknė, be to plaukų slinkimą. Dietologai nustatė kad stresas yra dažna padidėjusio svorio priežastis, nes organizmas nuolatinėje įtampoje bando sau padėti kaupdamas papildomas atsargas.

 

Psichologiniai išgyvenimai

Neseniai garsus aktorius Marius Repšys žurnalistams prisipažino, kad nuolatinė įtampa darbe tapo jo nemigos, depresijos ir net minčių apie norą pasitraukti iš gyvenimo priežastimi. „Aš nieko nedariau, nes maniau, kad visiems taip yra“, – atviravo jis.

Medikai pripažįsta, kad visuomenė per mažai skiria dėmesio kovai su įtampa. Todėl dažniausi streso padariniai yra ne tik žmonėms nemiela kasdienybė, bet ir koncentracijos sutrikimai, nemiga, depresija, išprovokuoti migrenos priepoliai, nuolatiniu palydovu tapęs nuovargis.

Vaikams stresas dažniausiai pasireiškia prastais mokslo rezultatais.

Žmogui sunku užmigti, vėliau sudėtinga atsikelti ryte. Galiausiai įsisuka visa veiksmų ir jų pasekmių karuselė, tik patvirtindama posakį „visos ligos nuo nervų“.

 

Finansiniai aspektai

Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai įrodė, kad 2012 metais su darbu susijęs stresas nulėmė sveikatos sutrikimus, dėl kurių darbuotojai iš viso praleido 10,4 milijonus darbo dienų, o kas penktas jų buvo priverstas keisti darbovietę. Lietuvoje skaičiai taip pat nemažiau šokiruoja. „Sodros“ pateikiamais duomenimis, per metus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokoms priskaičiuota suma kartais siekia net 16,71 milijonų eurų.

Nuolatinis stresas ir jo pasekmės mažina žmogaus darbingumą, produktyvumą, gebėjimą ilgai išlaikyti dėmesį, o kur dar nuolatiniai nedarbingumo lapeliai. Visa tai atneša nuostolių ne tik įmonėms, bet ir patiems darbuotojams.

Deja oficialios statistikos, kiek streso sukelti sveikatos negalavimai kainuoja darbuotojams ir jų šeimos nariams, nėra. Žinoma tik tiek, kad mažesnis darbo užmokestis dėl ligos, išlaidos vaistams ir kažkelintam kiekvienos dienos puodeliui latės piniginės tikrai nepapildo.

 

Ką galima daryti kitaip?

Psichologai sako, kad įveikti stresą galime tik valdydami informaciją. Šiuo metu organizuojama šimtai įvairaus lygio mokymo programų apie streso valdymą. Vis dėlto, tai atima laiko, pinigų ir kartais sukelia dar daugiau nerimo, mat tos praktikos nėra pritaikytos visiems. Nėra vieno šablono, kuris pasiteisintų kiekvienam be išimčių. Visų pirma todėl, kad kartais stresą sukelia ne tik išorinės aplikybės, bet ir naudingų medžiagų trūkumas. Tarkim, B grupės vitaminų, omega – 3, itin svarbių vitaminų C ir D. Jie yra gyvybiškai būtini mūsų nervų sistemai.

Juolab, psichologai ir mokslininkai iki šiol nėra įsitikinę, kurios streso valdymo praktikos teisingos, o kurios yra laiko gaišimas. Todėl net jeigu reguliariai medituojate, meldžiatės Muhamedui, Krišnai, Dakšai ar kitiems dievams, hipnotizuojatės arba hipnotizuojate kitus, kaip pavyzdžiui savo stresinį kolegą, nepamirškite sureguliuoti mitybos raciono, į jį įtraukdami mano minėtas medžiagas.

Greičiausiai akylesnis skaitytojas iš pasipiktinimo vos nuo kėdės nenukrito. Mat tokį skaičių piliulių išgerti kiekvieną dieną yra rimtas iššūkis ir ne visuomet pigiausias pasirinkimas. Todėl gudriausi, noritys išvengti didelio buteliukų skaičiaus namuose, turėtų rinktis Oiledixin B. Tai puikiai subalansuota formulė, praturtinanti kasdieninę mitybą 6 svarbiausiais ingridientais (vitaminai B3, B2, B6, B1, B9 (folio rūgštis), B12) skirtais nervų sistemai. Oiledixin B subalansuotas bet kokio amžiaus žmonėms, kurie nori sustiprinti nervų sistemą ir gyventi kokybiškai.

Pasidalinkite su kitais