Oiledixin

Gyvenimas tarsi nepabaigiamas rūpesčių, nenudirbtų darbų, pasiekimų ir nesėkmių ratas. Sukeliamas nuolatinis stresas nėra tik nuovargis, pašliję nervai ar irzli nuotaika. Nuolatinis, galvose įmontuotos nervų sistemos, darbas įtampos rėžimu gali lemti blogą gyvenimo kokybę, rimtus sveikatos sutrikimus tokius kaip depresija, nerimas, galvos skausmai, mitybos sutrikimai.

Nors pakeisti gyvenimo ritmą, išeiti iš mylimo darbo ar įsidėti ausų kištukus į ausis, vos įžengus pro namų duris, nevisada įmanoma, tačiau, laimei, situaciją kontroliuoti galima.

Kada vertėtų susirūpinti?
Neverta numoti ranka į nuolat jaučiamą įtampą ar nerimą. Tačiau nėra nustatytos sveikatai pavojingos streso ribos, kuri konkrečiai būtų įvardijama kaip kritinė būsena, įvertinus kiek laiko ir kokio intensyvumo stresą žmogus gali justi. Vis dėlto, ypač rimtai derėtų sunerimti jeigu Jus vargina:
• Silpnumas;
• Galvos svaigimas;
• Nuovargis;
• Lėtinis skausmas;
• Karščio atakos;
• Gausus prakaitavimas;
• Sunkumas ar skausmas krūtinėje;
• Padidėjęs rūgštingumas, pilvo ar skrandžio skausmai;
• Nemiga;
• Apetito praradimas;
• Dažnas šlapinimasis arba kiti nemalonūs pojūčiai,

Jaučiamas nors vienas iš šių simptomų turėtų priversti Jus nedelsiant ieškoti pagalbos pas kvalifikuotus specialistus. Tačiau medikų rekomendacijų laikytis derėtų net ir tuo atveju, jeigu nevargina minėti pojūčiai.

Jaudintis yra dėl ko
Žmogaus nervų sistema skirstoma į centrinę, periferinę ir vegetacinę nervų sistemas. Tai lyg galingas kompiuteris, kuris reguliuoja organizmo funkcijas ir užtikrina jo gerovę. Nervai yra išsiraizgę po visą žmogaus organizmą ir bet koks, nors pats menkiausias, sutrikimas lemia rimtus negalavimus. Jų išvengti ir palaikyti tinkamą nervų sistemos darbą galima savo dienotvarkę planuojant pagal šiuos patarimus:
      • Laikas pomėgiams ir laisvalaikiui
Psichiatrai teigia, kad vienas iš svarbiausių laimingo gyvenimo komponentų yra pomėgiai ir pilnavertis laisvalaikis. Kiekvieną dieną bent 20 min. skirtų mylimai veiklai padės užsimiršti nuo negandų ir kasdienių rūpesčių.
Nurimti padeda maudynės šiltoje vonioje su eteriniais aliejais. Taip pat magišką poveikį daro aromaterapija namuose arba pomėgis gaminti maistą, fotografuoti, skaityti. Jeigu dabar mintyse perbėgote sau šypseną keliančias veiklas ir iš jų nei viena nepasirodė verta būti tituluojama mėgstamiausia, tiesiog skirkite laiko ramiam arbatos ritualui ar pasivaikščiojimui gryname ore. Mintys susigulės ir patys nepajusite, kaip stresas liks užmaršty.

      • Planuoti laiką
Tačiau, nieko to nepavyks padaryti, jeigu nuolat žvilgčiosite į laiką, o po mėgstamos veiklos, dirbsite naktimis. Todėl jeigu norime kovoti su stresu, pirmiausiai pasiraitokime rankoves ir padirbėkime laiko planavimo srityje.

      • Sportuoti
Sportas ar kita fizinė veikla, geriau nei bet kas kita, skatina meiliai vadinamų „laimės hormonų“, tai yra endorfinų, gamybą. Būtent dėl šių hormonų, reguliariai sportuojantys žmonės, lengviau susidoroja su stresinėmis situacijomis.
Medikai rekomenduoja per dieną fiziniai veiklai skirti bent 30 min. Tai nebūtinai turi būti prakaito liejimas sporto salėje. Galite po darbo sodinti, ravėti ir prižiūrėti daržą arba išeiti su augintiniu į trumpą žygį, ar leistis pavėjui, minant dviračio pedalus. Jeigu baiminatės rudeniškų orų, linguokite klubais pagal mėgstamą melodiją, muzikai grojant. Ir net jeigu neturite galimybių šokiui, giliai įkvėpkite oro, išsitempkite. Pasistiebkite ir rankų pirštai siekite lubas.

      • Išsimiegoti
Nors skamba ir paradoksaliai, bet medikai sako, kad viena iš pagrindinių streso priežasčių yra miego trūkumas. Remiantis moksliniais tyrimais, nuolatinis neišsimiegojimas sąlygoja nuotaikų svyravimą, prastėjančią atmintį, padidėjusį jautrumą. Todėl šeimos gydytojai rekomenduoja kasdien miegui skirti nemažiau nei 8 val. Jeigu Jūsų gyvenimo ritmas yra itin aktyvus – 9 ar net 10 val.

      • Pilnavertė mityba
Sveikai maitintis ir gerti daug skysčių reikia ne tik dėl gražių kūno formų, bet ir ramios sielos. Stebėkite ar Jūsų mitybos racione yra:

vitamino C, kuris dalyvauja perduodant impulsus nervų sistemoje,
vitamino E – dar geriau žinomo, kaip antioksidantas,
Magnio, kuris leidžia susikoncentruoti,
Kalcio, padedančio palaikyti nervų sistemos veiklą.
•  Vitaminų B(ypač B1, B6, B9, B12) – svarbūs fermentai, spartinantys biochemines reakcijas ir veikiantys raminančiai.

Polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios geriau žinomos kaip omega-3 ir lecitinas – be visų kitų naudų jie ypač svarbūs neuronų priežiūrai. Taip pat šios medžiagos stiprina atmintį, padeda kovoti su nuovargiu.

Deja, globalizacija palietė ne tik mūsų kasdienybę, bet ir mitybą. Valgome greičiau, retai kada reguliariai, dar rečiau, maitinamės savo užaugintu maistu arba atvežtu tiesiai iš patikimų gamintojų. Kaip praturtinti mitybą ir užtikrinti reikiamų medžiagų kiekį? Rinkitės kokybiškus maisto papildus. Vaistininkai rekomenduoja – Oiledixin B.

Oiledixin B – tai labai gerai subalansuota formulė, kuri pritaikyta visiems, kurie nori sustiprinti nervų sistemą. Tai maisto papildas, praturtinantis kasdieninę mitybą 6 svarbiausiais ingridientais, skirtais nervų sistemai. Oiledixin gali vartoti nuo pačių mažiausių iki vyriausių gyventojų – visi, norintys gyventi sveikai ir jaustis gerai.

Pasidalinkite su kitais